- vištgaidis
- vìštgaidis sm. (1) J, Š, J.Jabl, DŽ, NdŽ, OGL II9, KŽ; Rtr 1. I, J, Skr, Sd, Vkš višta, turinti gaidžio požymių: Reiks pjauti tą vìštgaidį – giesta i giesta Lkv. Šitas, ma[n] rodos, vìštgaidis, kiaušinių nededa Jrb. 2. ŠT423 menk. vyras, turintis moters požymių: Kai vyras plonai kalba, tai vìštgaidžiu vadina Skp. Jis toks vìštgaidis, nemoka dainuot Kt. Su tuo vìštgaidžiu apsižanijo Slnt. O čia toks ir vyras – vìštgaidis Nm. Kokis vìštgaidis ir negalvoj[o] apie troptus, sveikatos didelės reikėj[o] Nmj. Ne jum tik, vištgaidžiai, man teismas ruošti! B.Sruog. Ką? Ir vištgaidis prašneko? – atsiliepė viena iš mergų LzP.
Dictionary of the Lithuanian Language.